Dienraščio „The New York” Times atliktas tyrimas atskleidė neteisėtos veiklos platformoje mastą.
Dienraštis The New York Times paskelbė tyrimo rezultatus, kuriuose Telegram apibūdinama kaip „pasaulinis nusikalstamos veiklos, toksiško turinio, dezinformacijos, seksualinio smurto ir rasizmo kanalas“. Per keturis mėnesius trukusį tyrimą žurnalistai išanalizavo daugiau kaip 3,2 mln. žinučių iš 16 000 žinučių kanalų ir atskleidė, kad platformoje plačiai paplitusi neteisėta ir ekstremistinė veikla.
Pasak leidinio, „Telegram“ siūlo priemones, leidžiančias nusikaltėliams ir sukčiams organizuoti savo veiklą dideliu mastu ir išvengti valdžios institucijų dėmesio. Nepaisant akivaizdaus neteisėtos veiklos klestėjimo, platformos administracija nesiėmė pakankamų veiksmų jai sustabdyti. Dienraščio „The New York Times“ ekspertai nustatė 1 500 su baltosios rasės viršenybės propaganda susijusių kanalų, kuriais visame pasaulyje naudojasi beveik milijonas vartotojų. Dešimtys kanalų taip pat reklamavo ginklus, o kai kurie iš jų, kaip nustatyta, aktyviai vykdė tarptautinę prekybą. Dvidešimt du kanalai, turintys daugiau kaip 70 000 prenumeratorių, reklamavo nelegalias medžiagas, kurios buvo pristatomos į daugiau kaip 20 šalių.
Niujorko policijos departamento žvalgybos ir kovos su terorizmu komisaro pavaduotoja Rebeka Veiner (Rebecca Weiner) sakė, kad „Telegram tapo populiariausia piktavalių veikėjų susibūrimo vieta“. Pasak jos, jei kas nors planuoja nusikaltimą, greičiausiai savo veiksmams pasirinks šią platformą.
Kaip pranešė „The New York Times“, „Telegram“ neskiria pakankamai dėmesio teisėsaugos institucijų prašymams. Buvusių bendrovės darbuotojų teigimu, tokių prašymų pašto dėžutė tikrinama retai, todėl tyrimus atlikti labai sunku. Tuo tarpu kituose didžiuosiuose socialiniuose tinkluose, pavyzdžiui, „YouTube“ ir „TikTok“, yra ištisi tokių prašymų nagrinėjimui skirti skyriai ir tūkstančiai moderatorių, stebinčių potencialiai pavojingą turinį.
Tiesą sakant, tik „Apple“ ir „Google“, kurios gali pašalinti „Telegram“ iš savo programėlių parduotuvių, sugebėjo sėkmingai priversti platformą pašalinti ir apriboti kenksmingo turinio plitimą, teigia analitikai, vyriausybės pareigūnai ir technologijų bendrovių vadovai. Vyriausybės kartais kreipiasi į technologijų milžines, kad šios padėtų priversti „Telegram“ imtis veiksmų.
Po to, kai „The New York Times“ nusiuntė „Telegram“ klausimų sąrašą, pirmuosius komentarus pateikė bendrovės įkūrėjas ir vykdomasis direktorius Pavelas Durovas. Jis teigė, kad nuomonė apie „Telegram“ kaip apie „kažkokį anarchijos rojų“ yra neteisinga, ir pabrėžė, kad bendrovė kasdien pašalina milijonus kenkėjiškų pranešimų ir kanalų. Pasak Durovo, didžiulis uždrausto turinio kiekis atsirado dėl to, kad platforma išgyvena „augimo ligas“. Jis pažymėjo, kad asmeniškai ėmėsi gerokai patobulinti moderavimo sistemą ir kovoti su neteisėta veikla platformoje.
Pareiškime laikraščiui „The New York Times“ „Telegram“ pabrėžė, kad 99,999% platformos naudotojų yra įstatymus gerbiantys piliečiai ir, nepaisant dar laukiančių darbų, bendrovė aktyviai tobulina savo funkcijas ir moderavimo mechanizmus, kad geriau kontroliuotų turinį.
Ekspertai mano, kad viena iš pagrindinių „Telegram“ patrauklumo ekstremistams ir nusikaltėliams priežasčių yra jos unikalios funkcijos. Skirtingai nuo tokių konkurentų kaip „WhatsApp“, kurie riboja grupių dydį ir prieigą prie viešų kanalų, „Telegram“ leidžia kurti kanalus ir supergrupes. Nuo 2019 m. grupės administratorius gali valdyti miesto dydžio pokalbių grupes, turinčias iki 200 000 naudotojų, o tai pritraukia ir teisėtus naudotojus, ir tuos, kurie ieško platformos neteisėtai veiklai.